Ankstyvosios vaikystes dizofrenija

Yra labai daug asmenybës sutrikimø, kuriø atsiradimà lemia daug socialiniø ir genetiniø veiksniø. Vienas ið labiau paplitusiø þmoniø sielos traukiniø yra ðizofrenija.

Bet kaip tai pasireiðkia ði psichologinë liga? Ar taip pavojinga?Nuo pat pradþiø ðizofrenija yra psichikos sutrikimø modelis. Nukentëjæs þmogus turi problemø su savimi, jis á pasaulá patenka visiðkai kitaip nei sveikas þmogus. Su tokiu asmeniu kyla problemø, susijusiø su tinkamu mûsø mokymø ir mokymo iðraiðka, kiti gali paskelbti savo veiksmø pradþià. Paprastai ðizofrenija veikia jaunimà brendimo metu arba ankstyvo amþiaus ar maþdaug 20–26 metø amþiaus. Ði psichinë liga yra subtilus aptikti. Jis pasirodo palaipsniui ir ilgà laikà, taèiau faktai gali bûti vertinami, nes jos simptomai pasireiðkia greitai, nuo dienos. Nepriklausomai nuo to, ar ðizofrenija bus gydoma palaipsniui, ar staiga atsiras, jos aktyvacija atsiranda dël stipraus iðgyvenimo, kurá sukelia iðorinis veiksnys arba liga.

Ðiuolaikinë medicina kovoje su ðizofrenijaÐiuo metu medicina neþino tiksliø ðizofrenijos prieþasèiø. Taèiau mokslininkai nurodë genetinius veiksnius, ypaè þalos tipà DNR kode. Simptomams, kurie laikomi svarbiais ðizofrenikams, yra pastovus nuovargis, apatija, apgaulë, klausos balsai, vienatvë ir tuðtumo jausmas bei trikdþiai tendencijoje ir haliucinacijose. Taigi, jei pastebësite bet kurá ið minëtø simptomø sau ar draugui, jums reikës praneðti psichiatrui. Po profesionalios pagalbos ir (jei reikia rekomenduojama pradëti reikiamà pagalbà.Internete yra daug psichologiniø testø, ið tikrøjø lenkø ir anglø kalbomis, kurie padës mums atlikti pirmàjà diagnozæ ir nustatyti, ar esame aistringi ðizofrenijai. Þinoma, tik automatizuoto þmoniø bandymo sprendimas yra nedidelis ir neturëtumëte naudoti savo idëjos apie galimus naujus dalykus privaèioje psichikoje. Taèiau tikriausiai jo pageidaujamas poveikis gali padëti kaip rimtai apsvarstyti galimybæ apsilankyti pas gydytojà.